Vladimiras Nabokovas “Lolita”

Keista, tačiau tokią ne visai lengvo turinio knygą, perskaičiau per vieną dieną, nes labai įtraukė. Deja, į pabaigą ši istorija mane “paleido”.

Istorija sukelia dviprasmiškus jausmus, nes ją pasakoja suaugęs vyras, kuris tvirkino dar labai jaunas paaugles, kurias jis vadina nimfetėmis. Tačiau per tą labai atvirą, nuoširdų pirmo asmens kalbėjimą, sunku nesižavėti, nemėgti pagrindinio herojaus Humberto Humberto. Iš kitos pusės, tai juk grynų gryniausios maniako rašliavos, kuris nenori tik pasinaudoti dvylikamete Lolita, bet ją pamilsta, dievina, yra jos apsėstas.

Negalima visos kaltės suversti Humbertui Humbertui, juk Lolita taip pat nuo pat pradžių jį vilioji taip, kaip moka vilioti dvylikametės nimfetės. Iš pradžių ji naiviai juo žavėjosi, tam tikra prasme mylėjo, tačiau paaugusi pradėjo jo neapkęsti ir vadinti iškrypėliu, ištvirkėliu.

“Lolita” patiko, net labai, tačiau pabaiga man kažkaip nesiderino su visu turiniu, tikėjausi stipresnės pabaigos.

Ekranizacija

 

Puslapių skaičius: 328

Knyga iš bibliotekos.

Perskaičiau 11.06.2012

Vertinimas: 5/5

Parašykite komentarą

Filed under Knygos

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s