Monthly Archives: liepos 2012

Paulo Coelho “Vienuolika minučių“

Iš pradžių užkabino, skaitėsi lengvai ir istorija nuo pat pradžių pasirodė įdomi. Tačiau į pabaigą knyga nuvylė, pasirodė per daug saldi. Pagrindinė kūrinio veikėja Marija gauna pasiūlymą išvykti iš gimtosios Brazilijos į Europą ir tapti žvaigžde. Tačiau ji greitai suvokia, kad yra dar šimtai tokių kaip ji, kurios naiviai tikisi tapti garsiomis, turtingomis ir surasti gyvenimo meilę. Marija dirba vieną negarbingiausių darbų save guosdama, kad nori padėti šeimai, nors pati iki galo ir nesupranta, ko ieško. Kaip jau minėjau, pradžia patiko, tačiau vėliau istorija tapo lengvai nuspėjama, pamąstymai apie meilę, seksą nepasirodė kažkuo kitokie, viskas jau lyg ir girdėta, skaityta. Tačiau sužavėjo autoriaus sugebėjimas taip taikliai ir aiškiai aprašyti moters gyvenimą, jos jausmus, mintis, intymųjį gyvenimą. Suvokiau, kad Coelho – ne mano rašytojas ir tikriausiai daugiau jo knygų neskaitysiu.

Anotacija:

Romanas pasakoja Marijos, jaunos provincialės brazilės, istoriją. Nuo vaikystės Marija buvo įtikinėjama, kad ji niekada neras tikros meilės. Ir iš tiesų pirmosios nekaltos meilės patirtis sudaužys jos širdį ir Marija patikės, kad meilė atneša tik kančią. Atsitiktinumas nuveda ją į Ženevą, kur ji svajoja padaryti karjerą ir būti laiminga, bet viskas baigiasi tuo, kad Marija tampa prostitute. Tačiau nors ir verčiasi prostitucija, jai nusišypso laimė – ji sutinka jauną žavų dailininką ir juodu viens kitą pamilsta. Ieškodama savęs, Marija turi pasirinkti: ar eiti tamsiu, bevaisiu seksualinių malonumų keliu, ar viskuo surizikavus atrasti savo vidinę šviesą.

Puslapių skaičius: 245

Knyga nuosava.

Perskaičiau 23.07.2012

Vertinimas: 4/5

Parašykite komentarą

Filed under Knygos

Stephen King “Kerė“

Jau seniai norėjau perskaityti šią knygą arba peržiūrėti filmą, pastatytą pagal ją, nes dažnai girdėdavau, skaitydavau, kad įdomi, šiurpi, baisi knyga bei filmas. To baisumo knygoje neradau, tačiau knyga patiko. Kerė – iš pirmo žvilgsnio paprasta mokinė, tačiau klasės draugai ją įžeidinėja, tyčiojasi. Juk kiekvienoje mokykloje yra tokių vargšelių, kuriuos už nieką terorizuoja kiti mokiniai. Ne tik mokykloje, bet ir namuose situacija ne kokia: jos mama – religinė fanatikė, viskas, kas susiję su kūno pasikeitimais,kūniškais malonumais, yra nuodėminga. Tačiau Kerė nenori būti tokia kaip mama, ji nori pritapti prie kitų mokinių. Viskas atrodytų paprasta ir skaityta, girdėta, jei ne nepaprasta Kerės galia, kurią ji nukreipia prieš savo kankintojus.

Knygoje yra ne tik šis romanas, bet ir trys apsakymai: “Kukurūzų vaikai“, “Korporacija “Meskite rūkyti“ “, “Kartais jie sugrįžta“, kurie patiko netgi labiau, negu “Kerė“.

“Kukurūzų vaikai“ turbūt daugeliui jau žinoma istorija apie vaikus, kurie išžudo visus suaugusius ir garbina kukurūzus bei aukoja jiems aukas.

 “Korporacija “Meskite rūkyti“ “ labai nustebino. Herojui draugas pataria apsilankyti pas specialistus, kurie tikrai padės jam mesti rūkyti. Jis neatskleidžia, kokius būdus ta korporacija naudoja, tačiau herojus greitai pats tai išsiaiškina ir meta rūkyti. Tikrai labai efektyvus būdas, tačiau kraupu apie tokį net pagalvoti..

“Kartais jie sugrįžta“ yra apie mokytoją, kurio brolį vaikystėje nužudo grupelė paauglių. Daugelį metų jį kankina tos nakties košmarai, kol vieną dieną viskas pradeda kartotis iš naujo…

 

Puslapių skaičius: 272

Knyga nuosava.

Perskaičiau 21.07.2012

Vertinimas: 5/5

 

Parašykite komentarą

Filed under Knygos

Stieg Larsson “Mergina su drakono tatuiruote“

Pirmiausia peržiūrėjau filmą, o tik po to perskaičiau knygą, tad žinojau kuo ji baigsis, tačiau tai nesutrukdė ja mėgautis, nes ji iš tiesų labai įdomi ir įtraukianti. Įdomus siužetas, charakteriai, kurie yra labai skirtingi, tiek pagrindiniai charakteriai Mikaelis Bliumkvistas ir Lisabeta Salander, tiek ir visa Vangerių giminė.

Henrikas Vangeris pasamdo skandalingą žurnalistą Mikaelį Bliumkvistą ištirti 40 metų senumo įvykio. Vėliau prie jo prisijungia ir kompiuterių žinovė ir labai neįprastos išvaizdos bei elgesio Lisabeta. Kartu jie ne tik atskleidžia, kas iš tikrųjų nutiko Henriko anūkei Harietai, dingusiai kaip į vandenį prieš 40 metų, bet ir išnarplioja tamsiausias Vangerių giminės paslaptis.

 

Anotacija:

Harieta Vanger dingo kaip į vandenį prieš 40 metų. Jos senelis Henrikas lyg šiol įsitikinęs, kad Harietą nužudė kažkas iš jų giminės – tą lemtingą dieną visi buvo susirinkę į atokioje saloje pastatytą įspūdingą Vagnerių šeimos vasarnamį. Įtarti galima daugelį iš tarpusavyje kovojančio įtakingo klano, bet įrodymų nėra… Išskyrus kasmet per gimtadienį senoliui paštu atkeliaujančią dovaną – džiovintų gėlių puokštę, lygiai tokią pat, kokią jam gyva būdama dovanodavo anūkė Harieta. Jausdamas kasdien artėjantį gyvenimo saulėlydį, Henrikas Vagneris nusprendžia darsyk pabandyti įminti neįmenamą mįslę. Tyrimui atlikti pasamdomas žurnalistas, reputaciją praradęs „Millenium“ leidėjas Mikaelis Bliumkvistas bei Lisabet Salander, smarki ir nepritampanti prie visuomenės, bet ypač protinga kompiuterių įsilaužėlė, kuri specializuojasi asmenybių tyrimuose.

 

Ekranizacija

 

Puslapių skaičius: 576

Knyga nuosava.

Perskaičiau 16.07.2012

Vertinimas: 5/5

 

 

Komentarų: 1

Filed under Knygos

Arto Paasilinna “Kaukiantis malūnininkas“

Tai trečioji mano perskaityta šio autoriaus knyga, kuri kaip ir “Zuikio metai“ bei “Gudrioji nuodų virėja“ yra labai ironiška ir kurios veikėjas labai ryškus ir išskirtinis. O tas pagrindinis veikėjas, kaip jau galima suprasti iš knygos pavadinimo, yra kaukiantis malūnininkas Hutunenas, kuris atsikrausto į kaimą ir jame krečia šunybes: naktimis kaukia, mėgdžioja gyvūnus, parduotuvės svarstykles panardina į šulinį ir panašiai, kas parodo, kad jis kiek kuoktelėjęs. Kaimo gyventojams nepatinka naujasis malūnininkas, per kurį jie negali miegoti naktimis, tad išveža jį į beprotnamį ir tada prasideda malūnininko medžioklė. Nepasirodė man tas Hutunenas toks jau beprotis, kokiu kaimiečiai jį laikė. Net pagailo vargšo beskaitant ir pikta, kad žmogus truputį kitoks būdamas negali ramiai sau gyventi ir kartais pakaukti naktimis.

Anotacija:

„Kaukiantis malūnininkas“ (1981) – aštuntas Paasilinnos romanas, išverstas į daugiau kaip 20 užsienio kalbų, pagal jį pastatytas to paties pavadinimo vaidybinis filmas. Pagrindinis romano veikėjas Gunaras Hutunenas – „sutrikusios motorikos, bet auksinių rankų“ keistuolis. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui jis atvyksta į kaimelį Suomijos šiaurėje, ten nusiperka ir naujam gyvenimui prikelia seniai nebenaudojamą malūną. Žemdirbystės būrelio patarėjos – mylimosios – padedamas užveisia daržovių, mala avižinius miltus, tetervino sparnu apsišluoja namus, tad, regis, gyventų kaip „normalus“ žmogus… Jei ne keistas Gunaro būdas, išskiriantis jį iš tenykščių: vis neištveria neužkaukęs – tai mėgdžiodamas laukinius gyvūnus ir linksmindamas miestelio gyventojus, tai iš vienatvės, tai sėkmę įtvirtindamas, tai negalėdamas neprisidėti prie bažnytinių giesmių…

Puslapių skaičius: 230

Knyga iš bibliotekos.

Perskaičiau 15.07.2012

Vertinimas: 4/5

Parašykite komentarą

Filed under Knygos

Stephen King “Kaulų maišas“ pirma knyga

Patinka man tokios knygos, kuriose kalbama apie knygų rašymą, minima daug žinomų autorių, muzikantų ir pan. Skaitydama šią Kingo knygą, supratau, kad filmą jau žiūrėjau, bet tik pirmos dalies pusę. Apsidžiaugiau, kad nežinau kuo ji baigsis. Tai, beje, pirmoji skaityta šio autoriaus knyga ir ji tikrai man patiko. Joje užteko ir siaubo, ir prisiminimų apie mylimąją, ir teisminės pusės, ir pamąstymų apie knygų rašymą.

Knygos pagrindinis veikėjas Maikas Nunenas yra žymus rašytojas ir po žmonos mirties persikelia gyventi į jų namelį prie ežero. Prieš persikeliant, jį kamuoja košmarai apie tą namelį, kurie iš dalies pradeda pildytis ten nuvykus.

Ekranizacija

 

Puslapių skaičius: 286

Knyga iš bibliotekos.

Perskaičiau 13.07.2012

Vertinimas: 5/5

Parašykite komentarą

Filed under Knygos

Hermann Hesse “Po ratu“

Visada maniau, kad per didelis pasitikėjimas ir spaudimas gaunamas iš kitų prie gero nepriveda. Ši knyga tai įrodo. Hansas Gybenratas – pats geriausias savo mokyklos mokinys – laiko egzaminą vienintelis iš savo mokyklos ir jį puikiai išlaiko. Berniukas po egzamino yra įsitikinęs, kad susimovė, tačiau sužinojęs, kad išlaikė, nusivilia, kad yra ne pirmas, o antras pagal rezultatus. Tėvai, mokytojai ir visi miestelio gyventojai deda į jį viltis ir tiki, kad jis taps didžiu žmogumi. Hansas ir pats tuo neabejoja, vedamas garbės troškimo jausmo jis nori būti pačiu geriausiu mokiniu ir seminarijoje, kurioje pradeda mokytis rudenį. Seminarijoje berniukas susibičiuliauja su Hermanu Heilneriu, kuris jį sužavi savo laisva ir maištinga poeto siela. Tačiau ši draugystė nepriveda prie gero: suprastėja Hanso mokslai, jis nebegali susikaupti ir galiausiai yra išmetamas iš seminarijos. Nors naujasis draugas tikrai nėra tikroji priežastis dėl ko Hansą išmeta iš seminarijos. Jau nuo pradžių buvo aišku, kad toks artimųjų, mokytojų spaudimas ir per didelis pasitikėjimas savimi, nieko gero neduos. Hansas, kuris buvo visa galva aukščiau už savo bendramokslius, gėdingai sugrįžta į gimtąjį miestelį, praradęs visas viltis būti kuo nors daugiau, negu paprasti žmonės. Ir galiausiai jauną, naivų ir savimi nusivylusį vaikiną pavilioja žemiškos pagundos.

Labai realistiška istorija, kuri manau pasitaiko dažnokai ir šiomis dienomis, žinoma gal ne su tokia pabaiga, tačiau situacija panaši. Labai gaila tokių vaikų, jaunų žmonių, juk ne visi nori būti gydytojais, kunigais. Kiti ir norėdami net negali tokiais tapti, reikia juk ir paprastų darbininkų, paprastų šaltkalvių.

Puslapių skaičius: 159

Knyga iš bibliotekos.

Perskaičiau 05.07.2012

Vertinimas: 5/5

 

Komentarų: 1

Filed under Knygos

Toni Morrison “Sula“

Gan įdomi dviejų šeimų, dviejų draugių gyvenimo istorija. Sula ir Nelė nuo mažens yra geriausios draugės, elgiasi, mąsto taip pat. Tačiau nuo pat pradžių tampa aišku, kad Sula kitokia ir kai kurie jos poelgiai net sukrečia skaitant. Sula elgiasi visai kitaip nei kiti miestelio gyventojai: ji dešimčiai metų išvyksta net nedavusi tikslaus adreso ir sugrįžta nieko nepranešusi. Tačiau užaugusių Nelės ir Sulos santykiai kiek kitokie, jos nebegali būti vėjavaikės mergiūkštės, kurios dalinasi viskuo. Skaitant neatrodė, kad ši knyga vien tik apie dviejų mergaičių, vėliau moterų draugystę, tačiau pabaigoje tampa aišku, kad jų ryšys buvo už viską svarbesnis, tačiau tai suprantama per vėlai.

Knyga dar patiko ir tuo, kad aprašomi ne tik šių dviejų merginų gyvenimai, bet ir jų motinų, ypač Sulos motinos ir močiutės gyvenimai, kurie taip pat labai įdomūs ir stebinantys.

Anotacija:

Pasakojimas ritasi Ohajo slėniais, kuriuos retkarčiais užplūsta
rausvapilviai strazdai; per kalvas, nuo Dugno aukštumų, kur įsikūrusi
juodaodžių gyvenvietė; iki sraunios pilkšvos upės žemumų, kur
pakrančių medžiuose tupintys vaikai šūkčioja praeiviams, moterys
skalauja skalbinius; į Medaliono miestelį, kur švenčiama Nacionalinė
savižudybės diena… Turtingas ir spalvingas pasakojimas, „toks, kokį
baltieji pasakojasi, kai užsidaro malūnas ir jie ima kažin kur ieškoti
truputėlio paguodos. Toks, kokį spalvotieji pasakoja apie save, kai
nesulaukia lietaus arba kai lyja ištisas savaites ir jie ima kažin kaip ieškoti paguodos.“ Čia susipina juodaodžių Sulos ir Nelės draugystės keliai –
nuo jųdviejų pranašiškos vaikystės, ugningos paauglystės, iki išsiskyrimo
sodrioje moterystėje ir… išsilaisvinimo. Kaip pasakoja rašytoja, „laisvė atrodė nepaprastai patraukli. Kai kurios iš mūsų suklestėjo, kai kurios
mirė. Tačiau visos to paragavo“.

Puslapių skaičius: 152

Knyga iš bibliotekos.

Perskaičiau 04.07.2012

Vertinimas: 4/5

 

Komentarų: 1

Filed under Knygos