Hermann Hesse “Po ratu”

Visada maniau, kad per didelis pasitikėjimas ir spaudimas gaunamas iš kitų prie gero nepriveda. Ši knyga tai įrodo. Hansas Gybenratas – pats geriausias savo mokyklos mokinys – laiko egzaminą vienintelis iš savo mokyklos ir jį puikiai išlaiko. Berniukas po egzamino yra įsitikinęs, kad susimovė, tačiau sužinojęs, kad išlaikė, nusivilia, kad yra ne pirmas, o antras pagal rezultatus. Tėvai, mokytojai ir visi miestelio gyventojai deda į jį viltis ir tiki, kad jis taps didžiu žmogumi. Hansas ir pats tuo neabejoja, vedamas garbės troškimo jausmo jis nori būti pačiu geriausiu mokiniu ir seminarijoje, kurioje pradeda mokytis rudenį. Seminarijoje berniukas susibičiuliauja su Hermanu Heilneriu, kuris jį sužavi savo laisva ir maištinga poeto siela. Tačiau ši draugystė nepriveda prie gero: suprastėja Hanso mokslai, jis nebegali susikaupti ir galiausiai yra išmetamas iš seminarijos. Nors naujasis draugas tikrai nėra tikroji priežastis dėl ko Hansą išmeta iš seminarijos. Jau nuo pradžių buvo aišku, kad toks artimųjų, mokytojų spaudimas ir per didelis pasitikėjimas savimi, nieko gero neduos. Hansas, kuris buvo visa galva aukščiau už savo bendramokslius, gėdingai sugrįžta į gimtąjį miestelį, praradęs visas viltis būti kuo nors daugiau, negu paprasti žmonės. Ir galiausiai jauną, naivų ir savimi nusivylusį vaikiną pavilioja žemiškos pagundos.

Labai realistiška istorija, kuri manau pasitaiko dažnokai ir šiomis dienomis, žinoma gal ne su tokia pabaiga, tačiau situacija panaši. Labai gaila tokių vaikų, jaunų žmonių, juk ne visi nori būti gydytojais, kunigais. Kiti ir norėdami net negali tokiais tapti, reikia juk ir paprastų darbininkų, paprastų šaltkalvių.

Puslapių skaičius: 159

Knyga iš bibliotekos.

Perskaičiau 05.07.2012

Vertinimas: 5/5

 

Komentarų: 1

Filed under Knygos

One response to “Hermann Hesse “Po ratu”

  1. Inga

    Hesse puikus, nes jo knygose emocijos atrodo tokios tikros. Jo herojai liūdni ir jiems kartais nesiseka, ir jie ieško, bet nebūtinai randa.. Man atrodo, kad aplink per daug hiperbolizuoto džiaugsmo ir pūkuotų amerikietiškų istorijų. Todėl Hesse kartais tam tikra prasme guodžia. Jo “Stepių vilkas” mano Knygų Knyga🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s