Monthly Archives: gruodžio 2012

Toni Morrison Beloved (“Mylima“)

Labai tamsi, žiauri knyga apie vergų gyvenimą Jungtinėse valstijose. Tai bene pirmoji perskaityta knyga apie vergus ir turbūt paskutinė, nes nemėgstu tokių tamsių, niūrių knygų, tačiau kitokia ji būti ir negali, nes pasakoja realią Amerikos istoriją. Lyginant su kita šios autorės skaityta knyga “Sula“, tai sunku pasakyti, kuri patiko labiau, gal “Mylima“ dėl jos tikroviškumo. Knyga pasakoja labai skaudžią ir žiaurią Amerikos vergų istoriją, kuri mums visiškai svetima ir sunkiai suprantama, tačiau jiems ji labai skaudi ir puikiai pažįstama, todėl labai svarbu kalbėti apie šiuos įvykius, tik šitaip vergai nebus pamiršti.

Kas labiausiai knygoje nepatiko, tai fantastika. Taip pat iš pradžių sunkokai skaitėsi dėl įvykių nenuoseklumo: vienu metu pasakojama apie dabartį, tada staigiai peršokama į praeitį ir pan. O stipriausia knygos pusė – tikroviškumas, kuris tikrai sukrečia. Kai kurie įvykiai aprašyti labai tikroviškai, dar iki šiol regiu tą vaizdą, kai Sethe yra mušama.

Knyga privertė susimąstyti, kodėl motinos nužudo savo vaikus, kokios gali būti to priežastys, kad motinos taip pasielgtų ir ar galima tai pateisinti. Iki šiol dar atsakymo neradau ir knygos veikėjos Sethe motyvai manęs neįtikino.

Ekranizacija

Puslapių skaičius: 328

Knyga nuosava.

Perskaičiau 31.12.2012

Vertinimas: 4/5

Reklama

Komentarų: 1

Filed under Knygos

Haruki Murakami “Kafka pakrantėje“

Paskutinė 2012 metų iššūkio knyga! Buvau suabejojusi, ar spėsiu įveikti šį iššūkį, nes mokslai labai “užspaudė“, tačiau man pavyko : )

Murakami – mano mylimiausias rašytojas ir ši knyga neabejotinai labai patiko. Labai seniai skaičiau Murakami knygas, tad ši buvo tikra atgaiva sielai. Kaip ir visos jo knyga, taip ir ši pilna mistikos, mįslių, erotikos, magiškojo realizmo. Romane pasakojamos dvi istorijos – penkiolikemčio berniuko vardu Kafka istorija, kuris pabėga iš namų su tikslu surasti savo motiną ir sesę bei  Nakata istorija, kuris užsidirba pinigų ieškodamas iš namų pabėgusių kačių ir netikėtai pradeda keliauti. Šios istorijos tiesiogiai nėra susijusios, tačiau jos panašios ir turi kažką bendro. Kafka pabėga iš namų norėdamas išvengti taip vadinamo Edipo komplekso. Tai man priminė neseniai skaitytą romaną Young Turk, kuriame taip pat buvo kalbama apie šį kompleksą. Taigi, nors abi istorijos ir nėra tiesiogiai susijusios, tačiau jas abi sieja Nakata bei Kafkos dvasiniai ieškojimai, kuriose jie ieško kažko, kas užpildytų tuštumą.

Knyga labai įtraukė, tad perskaičiau labai greitai, bet norėtųsi dar kada ją pavartyti, nes ji kažką tokio turi, kad privertė keletą dienų po jos perskaitymo dar joje tebegyventi.

Puslapių skaičius: 480

Knyga nuosava.

Perskaičiau 28.12.2012

Vertinimas: 5/5

Komentarų: 1

Filed under 2012 m. knygų iššūkis

Jane Austen Pride and Prejudice (“Puikybė ir Prietarai“)

Šiandien mano blogui sukanka vieni metai  : )  Prieš metus sau pasižadėjau, kad 2012 – taisiais bandysiu pamėgti klasiką, tačiau ši Austen knyga tik įrodo, kad aš visus metus vengiau paimti klasiką į rankas. Žinoma, šiais metais nemažai klasikos skaičiau per paskaitas, bet ši knyga yra viena pirmųjų mano skaitytų klasikos kūrinių.

Trumpai tariant, knyga nelabai patiko, per daug neužkabino. Iš pradžių buvo sunku skaityti ir įsijausti dėl veikėjų kiekio ir jų  vardų bei pavardžių. Kaip anglų literatūros studentė, vertinu šią autorę ir žaviuosi jos sukurtais spalvingais ir skirtingais veikėjais, bet nepataikausiu ir nesakysiu, kad tai mano autorė. Vis tik man artimesni šiuolaikiniai autoriai ir kitokio žanro knygos, niekad nebuvau didelė meilės romanų gerbėja.

Ekranizacija

Filmą būtinai žiūrėsiu, nes Elizabetos vaidmenį atlieka mano mylimiausia aktorė

: )

 

Puslapių skaičius: 402

Knyga nuosava.

Perskaičiau 21.12.2012

Vertinimas: 3/5

Komentarų: 1

Filed under 2012 m. knygų iššūkis

William Shakespeare Henry IV, Part 1

Istorinė pjesė apie karalių Henrį IV ir jo sūnų princą Harį. Karalius yra nusivylęs savo sūnumi, kuris užuot leidęs laiką rūmuose, kur jam ir priklauso, laiką leidžia smuklėse su žemo lygio vagimis. Tačiau tarp tų vagių yra labai įdomus personažas, kuris yra pats originaliausias, komiškiausias ir įdomiausias Šekspyro sukurtas charakteris – Falstaff’as. Jis storas, tingus, laiką leidžia gerdamas smuklėse ir pragyvenimui “užsidirba“ vagiliaudamas. Ir kas įdomiausia, yra geriausias princo Hario draugas. Nors Falstaff’as yra neigiamas charakteris, tačiau jis labai komiškas ir spalvingas. Taip pat jis princui atstoja tėvą. Jų santykiai visai kitokie negu princo ir jo tėvo karaliaus Henrio, kuris nori, kad jo sūnus elgtųsi kaip tikras princas: dalyvautų karališkųjų rūmų valdyme, atliktų kažką herojiško ir pan. Tačiau vietoj to, jis būna su vagimi Falstaff’u, kuris simbolizuoja maištą, chaosą. Taigi princas turi pasirinkti, ar ir toliau laiką leisti su žemo sluoksnio atstovais ir pamiršti savo, kaip princo pareigas, ar vis dėlto prisiimti atsakomybę ir perimti Anglijos valdymą į savo rankas.

Ekranizacija

Garsusis Falstaff’as

 

 

 

 

 

 

 

 

Puslapių skaičius: 274

Knyga nuosava.

Perskaičiau 06.12.2012

Vertinimas: 5/5

 

Parašykite komentarą

Filed under Knygos

Ernest Hemingway The old man and the sea (“Senis ir jūra“)

https://i0.wp.com/www.pandora.com.tr/images/kapak/43286b.jpgKnyga labai plonytė, tačiau labai graži ir prasminga. Siužeto pristatinėti manau nereikia, vien jau pavadinimas tai atskleidžia. Tai knyga apie tikslo siekimą, ryžtą ir nepasidavimą, apie žmogaus kovą prieš gamtą. Senis, vardu Santiagas, išplaukia žvejoti vienui vienas ir tas jo vienišumas toks liūdnas, kad skaitant verčia susimąstyti, kokia baisi senų žmonių dalia, kai nėra net su kuo pasikalbėti, tik su savimi ir jūra. Tačiau kita vertus, senis išplaukė į kovą, kurią žmogus turi įveikti vienui vienas. 84 dienas trunka jo kova prieš žuvį, kova prieš gamtą. Ir net, kai jis mato, kad viskas žlunga, kai jau žuvvis yra pagauta, tačiau vis atsiranda kažkokių trukdžių, kai jo nebeklauso rankos, jis vistiek nepasiduoda ir kovoja iki galo. Nors ir Santiagas gerbia žuvį ir vadina ją ‘broliu’, tačiau jis žino, kad turi ją sužvejoti, norint išgyventi. Jei ne senis pagaus žuvį, ją pagaus rykliai – toks jau gamtos dėsnis. Jeigu žiūrėsime į tą žuvį kaip į ryžto, troškimo simbolį, kuris pradžioje yra labai didelis, tačiau pabaigoje iš jo nelieka nieko, tik griaučiai.

 

“But man is not made for defeat,“ he said. “A man can be destroyed but not defeated. ”

“Why do old men wake so early? Is it to have one longer day?”

“No one should be alone in their old age, he thought.”

Ekranizacija

 

Puslapių skaičius: 99

Knyga nuosava.

Perskaičiau 03.12.2012

Vertinimas: 5/5

 

Parašykite komentarą

Filed under Knygos