Paolo Giordano “Pirminių skaičių vienatvė“

Drąsiai galiu teigti,kad tai viena geriausių šiais metais skaitytų knygų. O ji gera savo paprastumu, skaudžia ir liūdna vienatve. Skaitydama susitapatinau su knygos herojais, nes pati mėgstu kartas nuo karto pasimėgauti vienatve ir pabūti pačiai su savimi.
Knyga visiškai kitokia, išskirtinė, dar neteko skaityti tokios liūdnos, skaudžios istorijos. Dar ilgai po jos perskaitymo jautėsi kažkoks liūdesys, ilgesys bei tuštuma dūšioj. Bet būtent tuo ji taip labai patiko, nes kartais norisi ir tokių knygų, kurių veikėjai be galo vieniši kaip tie pirminiai skaičiai, kurie neturi nieko, tik patys save.
Knygos veikėjai Aličė ir Matija labai įdomūs, originalūs, “kitokie“. Ypač patiko Matija, neeilinio mąstymo berniukas, kurio sesuo visiška jo priešingybė, tad Matija jos gėdijasi ir pasielgia mano akimis gan žiauriai ir dėl tokio savo poelgio gailisi visą gyvenimą. Nors ir knyga liūdna, tačiau pabaiga suteikė vilčių apie šviesesnę veikėju ateitį.

Puslapių skaičius: 264

Knyga nuosava.

Perskaičiau 06.02.2013

Vertinimas:5/5

 

 

 

 

Guillaume Musso “Ar būsi ten?“

Turbūt kiekvienas bent kartą esame pagalvoję, ką keistume, ką darytume kitaip gavę galimybę sugrįžti į praeitį. Ši knyga yra būtent apie tai. Pagrindinis knygos herojus Eliotas Kuperis, paklaustas, koks būtų jo vienintelis noras, atsako, kad norėtų dar kartą išvysti Ileną, moterį, kurią mylėjo ir kurios neteko prieš trisdešimt metų. Šiam norui išpildyti jis gauna dešimt aukso spalvos piliulių, dešimt galimybių grįžti į praeitį ir išvysti mylimą moterį. Tačiau pradėjęs savo keliones laiku, Eliotas suvokia tokių kelionių riziką ir kaip jos gali paveikti jo pačio, jo geriausio draugo Mato bei dukters Endžės likimus.
Knyga labai patiko savo originalia idėja,gražiomis mintimis bei citatomis, privertė pasvajoti apie tokias keliones laiku ir ką keisčiau savo gyvenime, gavusi tokią galimybę. Joje pilna ir tikros meilės, ir tikros draugystės, tad pati keliavimo laiku idėja lieka antrame plane.

Puslapių skaičius: 248

Knyga iš bibliotekos.

Perskaičiau 29.01.2013

Vertinimas:4/5

Haruki Murakami Blind Willow, Sleeping Woman

Apsakymų rinkinys, kurį sudaro 24 apsakymai. Apsakymai nuo pat pradžių įtraukia savo paprastumu, iš pirmo žvilgsnio paprasta siužeto linija, tačiau į pabaigą apsakymų temos, siužeto linijos gali visiškai pasikeisti iš paprastos istorijos į siurealistinę, mistinę istoriją.Visos Murakamio knygos daugiau ar mažiau dvelkia melancholija, vienatve, bet šis apsakymų rinkinys, mano nuomone, ypatingai dvelkia vienišumu.

Labiausiai patikę apsakymai:
The Mirror, kuriame vaikinas dirba mokyklos sargu ir naktį du kartus tikrina visas klases. Vieną naktį jis pajunta, kad kažkas ne taip. Patikrina visas klases ir atrodo, kad viskas tvarkoje, kai staiga kažką priešais save pamato. Išsigasta, tačiau tuoj pat suvokia, kad tai jo paties atvaizdas veidrodyje, nors prieš tai ten veidrodžio nebuvo. Tačiau jo atvaizdas tarsi ne jo, jis bando jį kontroliuoti ir atrodo, tarsi jo nekenčia. Apsakymas labai patiko, nes mano nuomone jo pagrindinė mintis yra ta, kad nereikia bijoti kitų, baisiausia esame mes patys sau.

Birthday girl mergina per savo 20-tąjį gimtadienį gauna pasiūlymą iš savo boso sugalvoti vieną norą, kuris išsipildo. Noras nėra atskleidžiamas, tačiau vėliau mergina pasakoja, kad yra ištekėjusi, augina vaikus. Jos gyvenimas visiškai pasikeitė, tačiau neįmanoma suprasti, ar ji dabar laimingesnė ar ne. Tema aktuali kiekvienam, juk ne kartą esame pagalvoję, ką keistume, kokį norą sugalvotume, gavę tokį pasiūlymą.
Labai patiko ši autoriaus mintis: “No matter how far they go, people can never be anything but themselves.“

Kiti taip pat patikę apsakymai: Blind willow, sleeping woman, Chance traveler, New York mining disaster, Dabchick, Airplane: or how he talked to himself as if reciting poetry.

Puslapių skaičius: 384

e knyga.

Perskaičiau 13.01.2013

Vertinimas: 4/5

Toni Morrison Beloved (“Mylima“)

Labai tamsi, žiauri knyga apie vergų gyvenimą Jungtinėse valstijose. Tai bene pirmoji perskaityta knyga apie vergus ir turbūt paskutinė, nes nemėgstu tokių tamsių, niūrių knygų, tačiau kitokia ji būti ir negali, nes pasakoja realią Amerikos istoriją. Lyginant su kita šios autorės skaityta knyga “Sula“, tai sunku pasakyti, kuri patiko labiau, gal “Mylima“ dėl jos tikroviškumo. Knyga pasakoja labai skaudžią ir žiaurią Amerikos vergų istoriją, kuri mums visiškai svetima ir sunkiai suprantama, tačiau jiems ji labai skaudi ir puikiai pažįstama, todėl labai svarbu kalbėti apie šiuos įvykius, tik šitaip vergai nebus pamiršti.

Kas labiausiai knygoje nepatiko, tai fantastika. Taip pat iš pradžių sunkokai skaitėsi dėl įvykių nenuoseklumo: vienu metu pasakojama apie dabartį, tada staigiai peršokama į praeitį ir pan. O stipriausia knygos pusė – tikroviškumas, kuris tikrai sukrečia. Kai kurie įvykiai aprašyti labai tikroviškai, dar iki šiol regiu tą vaizdą, kai Sethe yra mušama.

Knyga privertė susimąstyti, kodėl motinos nužudo savo vaikus, kokios gali būti to priežastys, kad motinos taip pasielgtų ir ar galima tai pateisinti. Iki šiol dar atsakymo neradau ir knygos veikėjos Sethe motyvai manęs neįtikino.

Ekranizacija

Puslapių skaičius: 328

Knyga nuosava.

Perskaičiau 31.12.2012

Vertinimas: 4/5

William Shakespeare Henry IV, Part 1

Istorinė pjesė apie karalių Henrį IV ir jo sūnų princą Harį. Karalius yra nusivylęs savo sūnumi, kuris užuot leidęs laiką rūmuose, kur jam ir priklauso, laiką leidžia smuklėse su žemo lygio vagimis. Tačiau tarp tų vagių yra labai įdomus personažas, kuris yra pats originaliausias, komiškiausias ir įdomiausias Šekspyro sukurtas charakteris – Falstaff’as. Jis storas, tingus, laiką leidžia gerdamas smuklėse ir pragyvenimui “užsidirba“ vagiliaudamas. Ir kas įdomiausia, yra geriausias princo Hario draugas. Nors Falstaff’as yra neigiamas charakteris, tačiau jis labai komiškas ir spalvingas. Taip pat jis princui atstoja tėvą. Jų santykiai visai kitokie negu princo ir jo tėvo karaliaus Henrio, kuris nori, kad jo sūnus elgtųsi kaip tikras princas: dalyvautų karališkųjų rūmų valdyme, atliktų kažką herojiško ir pan. Tačiau vietoj to, jis būna su vagimi Falstaff’u, kuris simbolizuoja maištą, chaosą. Taigi princas turi pasirinkti, ar ir toliau laiką leisti su žemo sluoksnio atstovais ir pamiršti savo, kaip princo pareigas, ar vis dėlto prisiimti atsakomybę ir perimti Anglijos valdymą į savo rankas.

Ekranizacija

Garsusis Falstaff’as

 

 

 

 

 

 

 

 

Puslapių skaičius: 274

Knyga nuosava.

Perskaičiau 06.12.2012

Vertinimas: 5/5

 

Ernest Hemingway The old man and the sea (“Senis ir jūra“)

https://i1.wp.com/www.pandora.com.tr/images/kapak/43286b.jpgKnyga labai plonytė, tačiau labai graži ir prasminga. Siužeto pristatinėti manau nereikia, vien jau pavadinimas tai atskleidžia. Tai knyga apie tikslo siekimą, ryžtą ir nepasidavimą, apie žmogaus kovą prieš gamtą. Senis, vardu Santiagas, išplaukia žvejoti vienui vienas ir tas jo vienišumas toks liūdnas, kad skaitant verčia susimąstyti, kokia baisi senų žmonių dalia, kai nėra net su kuo pasikalbėti, tik su savimi ir jūra. Tačiau kita vertus, senis išplaukė į kovą, kurią žmogus turi įveikti vienui vienas. 84 dienas trunka jo kova prieš žuvį, kova prieš gamtą. Ir net, kai jis mato, kad viskas žlunga, kai jau žuvvis yra pagauta, tačiau vis atsiranda kažkokių trukdžių, kai jo nebeklauso rankos, jis vistiek nepasiduoda ir kovoja iki galo. Nors ir Santiagas gerbia žuvį ir vadina ją ‘broliu’, tačiau jis žino, kad turi ją sužvejoti, norint išgyventi. Jei ne senis pagaus žuvį, ją pagaus rykliai – toks jau gamtos dėsnis. Jeigu žiūrėsime į tą žuvį kaip į ryžto, troškimo simbolį, kuris pradžioje yra labai didelis, tačiau pabaigoje iš jo nelieka nieko, tik griaučiai.

 

“But man is not made for defeat,“ he said. “A man can be destroyed but not defeated. ”

“Why do old men wake so early? Is it to have one longer day?”

“No one should be alone in their old age, he thought.”

Ekranizacija

 

Puslapių skaičius: 99

Knyga nuosava.

Perskaičiau 03.12.2012

Vertinimas: 5/5

 

Moris Farhi Young Turk

Postkolonializmo laikotarpiui priklausantis kūrinys pasakojantis apie to meto (~1935-1960) Turkiją. Knygoje įvykius pasakoja 13 skirtingų pasakotojų, kurie vienas su kitu yra kaip nors susiję. Young Turk liečiamos daugiatautiškumo, subrendimo temos. Kai Europoje įsivyrauja Nacizmas, visos Turkijos mažumos (žydai, čigonai, kurdai ir kt.) yra priverstos mokėti turto mokestį, o tie, kurie negali jo sumokėti, yra sunčiami į koncentracijos stovyklas, kuriose dauguma neišgyvena.

Knygoje beveik visi pasakotojai yra vaikai, kurie per tam tikrus išgyvenimus subręsta tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Jie visi labai skirtingi: vieni turkai, antri žydai, treti čigonai ir t.t. Tačiau jie visi puikiai vienas kitą supranta ir jiems nerūpi, kad dauguma jų yra “pusiau turkai“, “svečiai šalyje“ kaip suaugę juos vadina. Taigi knygoje yra iškeliamas klausimas, kas yra Turkiškumas? Ar tai reiškia buvimas turku tarp kitų turkų ar daugiatautė valstybė, kurioje visi turi lygias teisias, puikiai jaučiasi ir sutaria? Kūrinyje taip pat yra liečiama vaiko ir mamos santykių tema. Kai kurie veikėjai buvo palikti mamų arba nejautė pilnavertės mamos meilės ir todėl jiems sunkiau tapti nepriklausomais, suaugusiais (S. Freud Edipo komplekas, S. Freud Mirror stage).

 

Puslapių skaičius: 440

Knyga nuosava.

Perskaičiau 25.11.2012

Vertinimas: 4/5

E.L. James Fifty Shades of Grey

Taigi perskaičiau šiuo metu labai populiarią “erotinę“ knygą. Na erotikos buvo, bet nieko stebuklingo, jos nėra labai daug ir  daug kas kartojasi.  Atrodo, kad autorė norėjo šokiruoti skaitytojus kai kuriomis erotinėmis scenomis. Tačiau ne tiek šokiravo, kiek privertė pasibjaurėti ir pagalvoti “Kas per..?“

Susipažinkime su knygos veikėjais: Anastasia Steele – gera, kukli mergaitė, niekada neturėjusi vaikino. Susipažįsta su labai turtingu ir garsiu didelės kompanijos savininku Christian’u Grey, kuris turi truputį kitokį požiūri į daugelį daugelį, ypač meilę ir seksą. Jis nori viskam vadovauti ir nori, kad visi jam paklustų. Taigi geroji Ana įsimyli, kaip ji pati jį vadina “control freak“, Christian’ą ir prasideda jų keisti Dominant/submissive santykiai. Nenoriu atskleisti smulkesnių knygos detalių ir įvykių, kad išliktų bent kiek paslapties. Tačiau, kas man labiausiai užkliuvo skaitant, tai, kad ji viskam paklūsta, ką Christian’as jai liepia daryti ir ko nedaryti. Ir jos žodynas, tiksliau trys frazės (“Holy shit!“/“Holy crap!“/“Holy fuck!“), kurias ji sako nuolat, kai Christian’as pasako ką nors šokiruojančio ir šios frazės visiškai nesiderina prie kuklios ir paklusnios Anos charakterio.

Internete teko užtikti vieną labai įdomų faktą apie šią knygą, kad ji priklauso FanFiction ir yra parašyta remiantis Twilight saga. Taigi pasirodo, kad ši knyga yra erotiška Twilight versija. Plačiau apie tai ČIA.

Knygoje man įdomiausi  buvo Anos ir Christian’o santykiai, nes jo gyvenimo istorija labai paslaptinga, tačiau abejoju ar skaitysiu kitas dvi šios knygos dalis 50 Shades Darker ir 50 Shades Freed, nes, nors ir knyga erotiška, tačiau dialogai, rašymo stilius gana vaikiškas.

 

Puslapių skaičius: 514

Knyga nuosava.

Perskaičiau 18.11.2012

Vertinimas: 2/5

 

V.S. Naipaul The Mimic Men

Knyga priklauso post-kolonializmo laikotarpiui ir būtent dėl šio laikotarpio ji tokia pesimistiška, tamsoka. Tai pusiau autobiografiška knyga ir joje pirmuoju asmeniu apie savo gyvenimą pasakoja indų kilmės vyras gyvenantis Isabelos saloje. Tiesą sakant, knyga man nelabai patiko. Pirmoje knygos pusėje pagrindinis veikėjas Singh’as pasakoja apie savo praeitį ir gyvenimą Isabelos saloje. Tada staiga pradeda pasakoti apie dabartinį gyvenimą Londone ir, kad jis – buvęs politikas. Vėl staiga grįžta į praeitį, pasakoja apie savo vedybas ir pan. Dėl šitų šuolių laike gana sunku sekti įvykius ir suprasti, kas vyksta. Tačiau antroji knygos dalis man daug labiau patiko. Joje pagrindinis veikėjas pasakoja apie savo vaikystę, atskleidžiami labai ryškūs ir skirtingi jo draugų bei tėvo charakteriai. Bet paskutinė knygos dalis pati nuobodžiausia, viskas sukasi apie tai, kaip jis tapo politiku ir kodėl jo kaip politiko karjera greitai baigėsi.

Žinoma, knyga nėra apie politiką. Pats kūrinio pavadinimas pasako, kad tai apie žmones, kurie imituoja, kopijuoja kitus. Kodėl jie taip daro? Todėl, kad jie nesijaučia pilnaverčiai, nesijaučia būdami “savo“ vietoje. Būtent šitap jaučiasi ir pagrindinis veikėjas. Taip pat ir ši Isabelos sala, kuri buvo kolonizuota, kopijuoja Angliją, savo kolonizuotoją. Kolonizuotoja Anglija rimtai nežiūri į Isabelos salą ir jos žmones, nesvarbu ką nusprendžia salos politikai (šiuo atveju pagrindinis veikėjas Singh’as) Londonas padaro savaip. Taigi, nors sala ir yra pripažinta kaip nepriklausoma, praktiškai ji vis dar yra kontroliuojama Anglijos.

Knygoje daug kalbama apie “kitokius“, “atstumtuosius“, kurie gali būti ir juodaodžiai, ir žemesnei klasei priklausantys žmonės, ir žmonės gyvenantys kolonizuotoje šalyje. Pagrindinis veikėjas taip pat yra “atstumtasis“, jis neranda sau vietos nei gimtojoje Isabelos saloje, nei Londone.

Puslapių skaičius: 288

Knyga nuosava.

Perskaičiau 14.10.2012

Vertinimas: 3/5

Tess Gerritsen The Mephisto Club

“Chirurgas“ ir “Pameistrys“ buvo įdomios knygos, “Dingusios“ – dar įdomesnė knyga, tačiau “Mefisto klubas“ neabejotinai pranoko prieš tai išvardintas. Galima pagalvoti, kad be galo mėgstu detektyvus, tačiau taip nėra. Patinka, bet ne taip, kad pulčiau skaityti visus iš eilės. Ne, mane labiau domina mistika, mitologija, būtent dėl to ši T. Gerritsen knyga taip sužavėjo.

“Mefisto klube“ veiksmas vyksta iš dviejų pusių: detektyvių Džeinės ir Mauros bei paslaptingos merginos vardu Lili. Kaip ir ankstesniuose autorės kūriniuose, taip ir šiame  toliau rutuliojami Džeinės bei Mauros asmeniniai gyvenimai: Džeinės šeimos problemos, Mauros širdies reikalai. Žinoma, neapsieinama ir be paslaptingo žudiko, tačiau ne jos vienos bando įminti nusikaltimų mįsles, bet ir staiga pasirodantis Mefisto klubas, kurio nariai save vadina demonų medžiotojais. Kita šio kūrinio veikėja – Lili, kuri išgyveno kraupius įvykius vaikystėje ir jau daugelį metų nuo kažko slapstosi.

Labiau sudomino ne pati istorija ar kaip ji baigsis, bet visos tos istorijos iš Biblijos, mistinių, mitologinių ženklų aiškinimai, kurie praplėtė mano akiratį bei paskatino pasidomėti apie knygoje aprašomus simbolius.

 

Anotacija

Ar žiūrint kam nors į akis tikrai galima pamatyti blogį?

Kalėdos atneša į Bostoną ne džiaugsmą, o siaubą. Jų išvakarėse Bostono teismo medicinos ekspertė Mora Ailz ir detektyvė Džeinė Ricoli iškviečiamos į aplūžusį namą, kuriame buvo žiauriai nužudyta moteris. Ant sienos veidrodiniu būdu krauju lotyniškai užrašyta: Aš nusidėjau.

Antras moters kūnas randamas ant Biken Hilo kalvos, prie pat “Mefisto klubo“ vadovo namų. Tai slapta draugija, savo gyvenimą paskyrusi blogiui tyrinėti. Ant durų vėl išbraižyti senoviniai simboliai.

Su tokiu šiurpinančiu siaubu Bostono policijos departamentui dar neteko susidurti. Ir vienintelis Moros Ailz kelias jį įveikti – kreiptis į žmones, kurie sakosi nusimaną apie patį šėtoną.

 

Puslapių skaičius: 480

Knyga nuosava.

Perskaičiau 30.09.2012

Vertinimas: 5/5