Ernest Hemingway The old man and the sea (“Senis ir jūra“)

https://i1.wp.com/www.pandora.com.tr/images/kapak/43286b.jpgKnyga labai plonytė, tačiau labai graži ir prasminga. Siužeto pristatinėti manau nereikia, vien jau pavadinimas tai atskleidžia. Tai knyga apie tikslo siekimą, ryžtą ir nepasidavimą, apie žmogaus kovą prieš gamtą. Senis, vardu Santiagas, išplaukia žvejoti vienui vienas ir tas jo vienišumas toks liūdnas, kad skaitant verčia susimąstyti, kokia baisi senų žmonių dalia, kai nėra net su kuo pasikalbėti, tik su savimi ir jūra. Tačiau kita vertus, senis išplaukė į kovą, kurią žmogus turi įveikti vienui vienas. 84 dienas trunka jo kova prieš žuvį, kova prieš gamtą. Ir net, kai jis mato, kad viskas žlunga, kai jau žuvvis yra pagauta, tačiau vis atsiranda kažkokių trukdžių, kai jo nebeklauso rankos, jis vistiek nepasiduoda ir kovoja iki galo. Nors ir Santiagas gerbia žuvį ir vadina ją ‘broliu’, tačiau jis žino, kad turi ją sužvejoti, norint išgyventi. Jei ne senis pagaus žuvį, ją pagaus rykliai – toks jau gamtos dėsnis. Jeigu žiūrėsime į tą žuvį kaip į ryžto, troškimo simbolį, kuris pradžioje yra labai didelis, tačiau pabaigoje iš jo nelieka nieko, tik griaučiai.

 

“But man is not made for defeat,“ he said. “A man can be destroyed but not defeated. ”

“Why do old men wake so early? Is it to have one longer day?”

“No one should be alone in their old age, he thought.”

Ekranizacija

 

Puslapių skaičius: 99

Knyga nuosava.

Perskaičiau 03.12.2012

Vertinimas: 5/5

 

Moris Farhi Young Turk

Postkolonializmo laikotarpiui priklausantis kūrinys pasakojantis apie to meto (~1935-1960) Turkiją. Knygoje įvykius pasakoja 13 skirtingų pasakotojų, kurie vienas su kitu yra kaip nors susiję. Young Turk liečiamos daugiatautiškumo, subrendimo temos. Kai Europoje įsivyrauja Nacizmas, visos Turkijos mažumos (žydai, čigonai, kurdai ir kt.) yra priverstos mokėti turto mokestį, o tie, kurie negali jo sumokėti, yra sunčiami į koncentracijos stovyklas, kuriose dauguma neišgyvena.

Knygoje beveik visi pasakotojai yra vaikai, kurie per tam tikrus išgyvenimus subręsta tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Jie visi labai skirtingi: vieni turkai, antri žydai, treti čigonai ir t.t. Tačiau jie visi puikiai vienas kitą supranta ir jiems nerūpi, kad dauguma jų yra “pusiau turkai“, “svečiai šalyje“ kaip suaugę juos vadina. Taigi knygoje yra iškeliamas klausimas, kas yra Turkiškumas? Ar tai reiškia buvimas turku tarp kitų turkų ar daugiatautė valstybė, kurioje visi turi lygias teisias, puikiai jaučiasi ir sutaria? Kūrinyje taip pat yra liečiama vaiko ir mamos santykių tema. Kai kurie veikėjai buvo palikti mamų arba nejautė pilnavertės mamos meilės ir todėl jiems sunkiau tapti nepriklausomais, suaugusiais (S. Freud Edipo komplekas, S. Freud Mirror stage).

 

Puslapių skaičius: 440

Knyga nuosava.

Perskaičiau 25.11.2012

Vertinimas: 4/5

E.L. James Fifty Shades of Grey

Taigi perskaičiau šiuo metu labai populiarią “erotinę“ knygą. Na erotikos buvo, bet nieko stebuklingo, jos nėra labai daug ir  daug kas kartojasi.  Atrodo, kad autorė norėjo šokiruoti skaitytojus kai kuriomis erotinėmis scenomis. Tačiau ne tiek šokiravo, kiek privertė pasibjaurėti ir pagalvoti “Kas per..?“

Susipažinkime su knygos veikėjais: Anastasia Steele – gera, kukli mergaitė, niekada neturėjusi vaikino. Susipažįsta su labai turtingu ir garsiu didelės kompanijos savininku Christian’u Grey, kuris turi truputį kitokį požiūri į daugelį daugelį, ypač meilę ir seksą. Jis nori viskam vadovauti ir nori, kad visi jam paklustų. Taigi geroji Ana įsimyli, kaip ji pati jį vadina “control freak“, Christian’ą ir prasideda jų keisti Dominant/submissive santykiai. Nenoriu atskleisti smulkesnių knygos detalių ir įvykių, kad išliktų bent kiek paslapties. Tačiau, kas man labiausiai užkliuvo skaitant, tai, kad ji viskam paklūsta, ką Christian’as jai liepia daryti ir ko nedaryti. Ir jos žodynas, tiksliau trys frazės (“Holy shit!“/“Holy crap!“/“Holy fuck!“), kurias ji sako nuolat, kai Christian’as pasako ką nors šokiruojančio ir šios frazės visiškai nesiderina prie kuklios ir paklusnios Anos charakterio.

Internete teko užtikti vieną labai įdomų faktą apie šią knygą, kad ji priklauso FanFiction ir yra parašyta remiantis Twilight saga. Taigi pasirodo, kad ši knyga yra erotiška Twilight versija. Plačiau apie tai ČIA.

Knygoje man įdomiausi  buvo Anos ir Christian’o santykiai, nes jo gyvenimo istorija labai paslaptinga, tačiau abejoju ar skaitysiu kitas dvi šios knygos dalis 50 Shades Darker ir 50 Shades Freed, nes, nors ir knyga erotiška, tačiau dialogai, rašymo stilius gana vaikiškas.

 

Puslapių skaičius: 514

Knyga nuosava.

Perskaičiau 18.11.2012

Vertinimas: 2/5

 

Sandra Brown “Pavydas“

Nuvylė mane šis romanas. Ilgai norėjau jį perskaityti, buvau skaičiusi gerų atsiliepimų, tačiau man jis pasirodė eilinis amerikietiškas romanas. Vienintelis patikęs dalykas – romanas romane. Bet perskaičius keletą skyrių is Parkerio rašomo “Pavydo“, nesunku buvo nuspėti likusius siužeto vingius, tad skaičiau be jokio susidomėjimo.

Kažkur skaičiau komentarą, kad pagrindinė veikėja Marisa,redaguojanti Parkerio rankraštį, pasirodė įdomus ir traukiantis charakteris. Mano akimis ji ir yra ta maža mergaitė, kuria neigianti esanti. Jos charakterio bruožai ir elgesys rėkte rėkia, kad jai reikia kažko, kas ją apgintų. Tuo ji visiškai skiriasi nuo Nadios, kuri man pasirodė stipri ir žinanti savo vertę.

Skaitydama vis laukiau, kada gi bus tas “wow“ tačiau taip ir nesulaukiau. Į daugumą įvykių, tokių kaip neištikimybė, galimas nužudymas, reakcija buvo per daug rami. Kažkodėl man nesąmoningai  norisi šią autorę lyginti su T. Gerritsen, gal būtent dėl to S. Brown ir nuvylė.

 

Puslapių skaičius: 480

Knyga nuosava.

Perskaičiau 28.10.2012

Vertinimas: 3/5

V.S. Naipaul The Mimic Men

Knyga priklauso post-kolonializmo laikotarpiui ir būtent dėl šio laikotarpio ji tokia pesimistiška, tamsoka. Tai pusiau autobiografiška knyga ir joje pirmuoju asmeniu apie savo gyvenimą pasakoja indų kilmės vyras gyvenantis Isabelos saloje. Tiesą sakant, knyga man nelabai patiko. Pirmoje knygos pusėje pagrindinis veikėjas Singh’as pasakoja apie savo praeitį ir gyvenimą Isabelos saloje. Tada staiga pradeda pasakoti apie dabartinį gyvenimą Londone ir, kad jis – buvęs politikas. Vėl staiga grįžta į praeitį, pasakoja apie savo vedybas ir pan. Dėl šitų šuolių laike gana sunku sekti įvykius ir suprasti, kas vyksta. Tačiau antroji knygos dalis man daug labiau patiko. Joje pagrindinis veikėjas pasakoja apie savo vaikystę, atskleidžiami labai ryškūs ir skirtingi jo draugų bei tėvo charakteriai. Bet paskutinė knygos dalis pati nuobodžiausia, viskas sukasi apie tai, kaip jis tapo politiku ir kodėl jo kaip politiko karjera greitai baigėsi.

Žinoma, knyga nėra apie politiką. Pats kūrinio pavadinimas pasako, kad tai apie žmones, kurie imituoja, kopijuoja kitus. Kodėl jie taip daro? Todėl, kad jie nesijaučia pilnaverčiai, nesijaučia būdami “savo“ vietoje. Būtent šitap jaučiasi ir pagrindinis veikėjas. Taip pat ir ši Isabelos sala, kuri buvo kolonizuota, kopijuoja Angliją, savo kolonizuotoją. Kolonizuotoja Anglija rimtai nežiūri į Isabelos salą ir jos žmones, nesvarbu ką nusprendžia salos politikai (šiuo atveju pagrindinis veikėjas Singh’as) Londonas padaro savaip. Taigi, nors sala ir yra pripažinta kaip nepriklausoma, praktiškai ji vis dar yra kontroliuojama Anglijos.

Knygoje daug kalbama apie “kitokius“, “atstumtuosius“, kurie gali būti ir juodaodžiai, ir žemesnei klasei priklausantys žmonės, ir žmonės gyvenantys kolonizuotoje šalyje. Pagrindinis veikėjas taip pat yra “atstumtasis“, jis neranda sau vietos nei gimtojoje Isabelos saloje, nei Londone.

Puslapių skaičius: 288

Knyga nuosava.

Perskaičiau 14.10.2012

Vertinimas: 3/5

Beowulf

Vengiu tokių nedidelės apimties knygų (~200 psl), geriau renkuosi didesnės apimties, nes tada yra daugiau tikimybės, kad knyga užkabins.. na, o, kai knyga vos kelių šimtų puslapių, jeigu neįtraukė nuo pradžios, kažin ar beįtrauks viduryje, t.y, po kelesdešimties puslapių. Žinoma, yra ir išimčių ir vasarą tuo įsitikinau, nes daugiausia skaičiau knygas vos šimto ar kelių šimtų puslapių, nes naudojausi retai pasitaikančia proga lankytis lietuvos bibliotekoje.

Grįžtant prie šitos knygos, jos turbūt niekada ir nebūčiau skaičiusi jeigu ne mokslai, kuriuose nagrinėjome šitą kūrinį. Nereikėjo perskaityti visos knygos, užteko vos kelių ištraukų susidaryti bendram vaizdui, kuris buvo daug geresnis negu perskaičius visą kūrinį. O kodėl jį skaičiau? Todėl, kad gavau dovanų ir nemėgstu numesti vos pradėtą knygą. Tada tarsi sąžinę graužia…

Taigi, šioje anonimiškoje knygoje, tiksliau legendoje, yra pasakojama istorija apie didvyrį Beowulf’ą ir jo žygdarbius, kurie jam užtarnavo visų pagarbą. Danų karalius Hrothgar pastato kažką panašaus į rūmus, kuriuose visi jo žmonės susirenka švęsti, laukti iš mūšių grįžtančių artimųjų ir pan. 12 metų tuos rūmus atakuoja baisus monstras vardu Grendel, kuris žudo ir suvalgo visus ten esančius žmones. Kai apie tai išgirsta Beowulf’as, jis vyksta padėti danų karaliui ir susidoroja su baisia pabaisa. Kūriniui įpusėjus atsiranda baisus dragonas, kuris taip pat atakuoja žmones ir Beowulf’o kaip didvyrio pareiga yra susidoroti ir su juo.

Ekranizacija

 

Puslapių skaičius: 176

Knyga nuosava.

Perskaičiau 06.10.2012

Vertinimas: 2/5

Tess Gerritsen The Mephisto Club

“Chirurgas“ ir “Pameistrys“ buvo įdomios knygos, “Dingusios“ – dar įdomesnė knyga, tačiau “Mefisto klubas“ neabejotinai pranoko prieš tai išvardintas. Galima pagalvoti, kad be galo mėgstu detektyvus, tačiau taip nėra. Patinka, bet ne taip, kad pulčiau skaityti visus iš eilės. Ne, mane labiau domina mistika, mitologija, būtent dėl to ši T. Gerritsen knyga taip sužavėjo.

“Mefisto klube“ veiksmas vyksta iš dviejų pusių: detektyvių Džeinės ir Mauros bei paslaptingos merginos vardu Lili. Kaip ir ankstesniuose autorės kūriniuose, taip ir šiame  toliau rutuliojami Džeinės bei Mauros asmeniniai gyvenimai: Džeinės šeimos problemos, Mauros širdies reikalai. Žinoma, neapsieinama ir be paslaptingo žudiko, tačiau ne jos vienos bando įminti nusikaltimų mįsles, bet ir staiga pasirodantis Mefisto klubas, kurio nariai save vadina demonų medžiotojais. Kita šio kūrinio veikėja – Lili, kuri išgyveno kraupius įvykius vaikystėje ir jau daugelį metų nuo kažko slapstosi.

Labiau sudomino ne pati istorija ar kaip ji baigsis, bet visos tos istorijos iš Biblijos, mistinių, mitologinių ženklų aiškinimai, kurie praplėtė mano akiratį bei paskatino pasidomėti apie knygoje aprašomus simbolius.

 

Anotacija

Ar žiūrint kam nors į akis tikrai galima pamatyti blogį?

Kalėdos atneša į Bostoną ne džiaugsmą, o siaubą. Jų išvakarėse Bostono teismo medicinos ekspertė Mora Ailz ir detektyvė Džeinė Ricoli iškviečiamos į aplūžusį namą, kuriame buvo žiauriai nužudyta moteris. Ant sienos veidrodiniu būdu krauju lotyniškai užrašyta: Aš nusidėjau.

Antras moters kūnas randamas ant Biken Hilo kalvos, prie pat “Mefisto klubo“ vadovo namų. Tai slapta draugija, savo gyvenimą paskyrusi blogiui tyrinėti. Ant durų vėl išbraižyti senoviniai simboliai.

Su tokiu šiurpinančiu siaubu Bostono policijos departamentui dar neteko susidurti. Ir vienintelis Moros Ailz kelias jį įveikti – kreiptis į žmones, kurie sakosi nusimaną apie patį šėtoną.

 

Puslapių skaičius: 480

Knyga nuosava.

Perskaičiau 30.09.2012

Vertinimas: 5/5

Joanne Harris “Džentelmenai ir žaidėjai“

Šią knygą skaičiau gal pusmetį ar net metus. Pirma knygos pusė nelabai užkabino, veikėjai, įvykiai painiojosi, buvo sunku suvokti, kuris veikėjas dabar kalba, kas jis ir panašiai. Tad knygą numečiau ir tik dabar nusprendžiau pabaigti. Antra knygos pusė daug įdomesnė negu pirmoji, po truputį tampa suprantama apie ką ši knyga. O ji apie vaiko, dabar jau suagusio žmogaus, kerštą. Tą žmogų aš įvardyčiau kaip nestabilios pscihikos, nes visą tą pyktį nešiotis šitiek metų, įpainioti nekaltus asmenis dėl, mano akimis, visiškai bereikšmio motyvo yra nesuprantama, beprotiška ir net kvaila. Kaip bebūtų, knyga iš tiesų patiko. Nesistengiau įspėti tą kerštaujantį žmogų, kuris iš pamatų bando sugriauti berniukų mokyklą Šv. Osvaldą. Tačiau, kai sužinojau, kas jis, be galo nustebau. To visiškai nesitikėjau ir net verčiau knygos puslapius atgal, kad perskaityčiau apie tą veikėją ir rasčiau kokią nors užuominą. Patiko ne tik detektyvinė knygos linija, bet ir visos tos mokyklos paslaptys bei skirtingi ir įdomūs mokytojai, kurie net neįtaria, kad tikrasis visų Šv. Osvaldą užgriūvusių nesėkmių kaltininkas ir net žudikas, yra tarp jų.

Anotacija:

„Džentelmenai ir žaidėjai“ – ketvirtoji britų rašytojos Joanne Harris knyga lietuvių kalba. Šįkart tai psichologinis trileris, kurio veiksmas vyksta senoje šv. Osvaldo gramatinėje berniukų mokykloje Šiaurės Anglijoje. Ką tik prasidėję nauji mokslo metai žada permainas tiek moksleiviams, tiek mokytojams. Penkiolika metų skrupulingai slėpta istorija tuo iškils aikštėn. Kas tas paslaptingas vienišius, kurio šiurkštūs juokeliai palengva pereina nuo smurto iki žmogžudystės, ir kodėl beveik pamirštas skandalas sugrįžta su tokia stipria smogiamąja jėga? Tai nėra perrašyta istorija. Bet ji galėjo ir būti…

Puslapių skaičius: 464

Knyga nuosava.

Perskaičiau 06.08.2012

Vertinimas: 5/5

John Katzenbach “Analitikas“

Nė neabejodama galiu teigti, kad tai pats geriausias skaitytas psichologinis trileris. Patiko nuo pat pirmųjų puslapių. Idėja, charakteriai, knygos painumas ir atomazga tiesiog prikaustė ir paskutinius skyrius skaičiau sulėtinusi kvėpavimą. Neatskleidžiant knygos turinio ir svarbių detalių, galiu pasakyti tik tiek, kad psichoanalitikas Rikis per savo gimimo dieną gauna laišką, pranešantį, kad jam liko gyventi tik 15 dienų ir per tas dienas jam pravarčiau nusižudyti arba atspėti laiško autoriaus tikrąjį vardą, kitu atveju mirs Rikio giminaitis. Įvykiai knygoje nenuspėjami ir iš pirmo žvilgsnio pasiduoti pasiruošęs Rikis Starksas, įgauna antrą kvėpavimą ir parodo, ką sugeba analitiko mąstymas.  Psichoanalitikas pasineria į painų ir paslaptingą labirintą po savo, kaip analitiko, praeitį, bandydamas suprasti, kuo nusikalto paslaptingai pasivadinusiam Ražiniui.

Anotacija:

Daktaras Frederikas Starksas – pilkas vienišas žmogelis, visą gyvenimą pradirbęs psichoanalitiku, o po žmonos mirties beveik visiškai atsiribojęs nuo išorinio pasaulio. Per savo penkiasdešimt trečiąjį gimtadienį jis netikėtai gauna laišką, ir viskas staiga pasikeičia. Gerajam daktarui gresia kerštas už nusikaltimą, kurio jis nė neatsimena padaręs. Jis priverstas rinktis: nusižudyti iškart arba žaisti žaidimą, kurį pralošus, pasirinkimas bus dar baisesnis. Ar išdrįs daktaras paaukoti savo gyvybę, kad išgelbėtų kitą visai niekuo dėtą žmogų?
Bet daktaras Rikis, pasirodo, ne iš kelmo spirtas. Žaidimą jis pasiryžęs laimėti. Ir sužinoti visą tiesą.

 

Puslapių skaičius: 507

Knyga nuosava.

Perskaičiau 01.08.2012

Vertinimas: 5/5

Paulo Coelho “Vienuolika minučių“

Iš pradžių užkabino, skaitėsi lengvai ir istorija nuo pat pradžių pasirodė įdomi. Tačiau į pabaigą knyga nuvylė, pasirodė per daug saldi. Pagrindinė kūrinio veikėja Marija gauna pasiūlymą išvykti iš gimtosios Brazilijos į Europą ir tapti žvaigžde. Tačiau ji greitai suvokia, kad yra dar šimtai tokių kaip ji, kurios naiviai tikisi tapti garsiomis, turtingomis ir surasti gyvenimo meilę. Marija dirba vieną negarbingiausių darbų save guosdama, kad nori padėti šeimai, nors pati iki galo ir nesupranta, ko ieško. Kaip jau minėjau, pradžia patiko, tačiau vėliau istorija tapo lengvai nuspėjama, pamąstymai apie meilę, seksą nepasirodė kažkuo kitokie, viskas jau lyg ir girdėta, skaityta. Tačiau sužavėjo autoriaus sugebėjimas taip taikliai ir aiškiai aprašyti moters gyvenimą, jos jausmus, mintis, intymųjį gyvenimą. Suvokiau, kad Coelho – ne mano rašytojas ir tikriausiai daugiau jo knygų neskaitysiu.

Anotacija:

Romanas pasakoja Marijos, jaunos provincialės brazilės, istoriją. Nuo vaikystės Marija buvo įtikinėjama, kad ji niekada neras tikros meilės. Ir iš tiesų pirmosios nekaltos meilės patirtis sudaužys jos širdį ir Marija patikės, kad meilė atneša tik kančią. Atsitiktinumas nuveda ją į Ženevą, kur ji svajoja padaryti karjerą ir būti laiminga, bet viskas baigiasi tuo, kad Marija tampa prostitute. Tačiau nors ir verčiasi prostitucija, jai nusišypso laimė – ji sutinka jauną žavų dailininką ir juodu viens kitą pamilsta. Ieškodama savęs, Marija turi pasirinkti: ar eiti tamsiu, bevaisiu seksualinių malonumų keliu, ar viskuo surizikavus atrasti savo vidinę šviesą.

Puslapių skaičius: 245

Knyga nuosava.

Perskaičiau 23.07.2012

Vertinimas: 4/5