Tag Archives: Toni Morrison

Toni Morrison Beloved (“Mylima”)

Labai tamsi, žiauri knyga apie vergų gyvenimą Jungtinėse valstijose. Tai bene pirmoji perskaityta knyga apie vergus ir turbūt paskutinė, nes nemėgstu tokių tamsių, niūrių knygų, tačiau kitokia ji būti ir negali, nes pasakoja realią Amerikos istoriją. Lyginant su kita šios autorės skaityta knyga “Sula”, tai sunku pasakyti, kuri patiko labiau, gal “Mylima” dėl jos tikroviškumo. Knyga pasakoja labai skaudžią ir žiaurią Amerikos vergų istoriją, kuri mums visiškai svetima ir sunkiai suprantama, tačiau jiems ji labai skaudi ir puikiai pažįstama, todėl labai svarbu kalbėti apie šiuos įvykius, tik šitaip vergai nebus pamiršti.

Kas labiausiai knygoje nepatiko, tai fantastika. Taip pat iš pradžių sunkokai skaitėsi dėl įvykių nenuoseklumo: vienu metu pasakojama apie dabartį, tada staigiai peršokama į praeitį ir pan. O stipriausia knygos pusė – tikroviškumas, kuris tikrai sukrečia. Kai kurie įvykiai aprašyti labai tikroviškai, dar iki šiol regiu tą vaizdą, kai Sethe yra mušama.

Knyga privertė susimąstyti, kodėl motinos nužudo savo vaikus, kokios gali būti to priežastys, kad motinos taip pasielgtų ir ar galima tai pateisinti. Iki šiol dar atsakymo neradau ir knygos veikėjos Sethe motyvai manęs neįtikino.

Ekranizacija

Puslapių skaičius: 328

Knyga nuosava.

Perskaičiau 31.12.2012

Vertinimas: 4/5

Komentarų: 1

Filed under Knygos

Toni Morrison “Sula”

Gan įdomi dviejų šeimų, dviejų draugių gyvenimo istorija. Sula ir Nelė nuo mažens yra geriausios draugės, elgiasi, mąsto taip pat. Tačiau nuo pat pradžių tampa aišku, kad Sula kitokia ir kai kurie jos poelgiai net sukrečia skaitant. Sula elgiasi visai kitaip nei kiti miestelio gyventojai: ji dešimčiai metų išvyksta net nedavusi tikslaus adreso ir sugrįžta nieko nepranešusi. Tačiau užaugusių Nelės ir Sulos santykiai kiek kitokie, jos nebegali būti vėjavaikės mergiūkštės, kurios dalinasi viskuo. Skaitant neatrodė, kad ši knyga vien tik apie dviejų mergaičių, vėliau moterų draugystę, tačiau pabaigoje tampa aišku, kad jų ryšys buvo už viską svarbesnis, tačiau tai suprantama per vėlai.

Knyga dar patiko ir tuo, kad aprašomi ne tik šių dviejų merginų gyvenimai, bet ir jų motinų, ypač Sulos motinos ir močiutės gyvenimai, kurie taip pat labai įdomūs ir stebinantys.

Anotacija:

Pasakojimas ritasi Ohajo slėniais, kuriuos retkarčiais užplūsta
rausvapilviai strazdai; per kalvas, nuo Dugno aukštumų, kur įsikūrusi
juodaodžių gyvenvietė; iki sraunios pilkšvos upės žemumų, kur
pakrančių medžiuose tupintys vaikai šūkčioja praeiviams, moterys
skalauja skalbinius; į Medaliono miestelį, kur švenčiama Nacionalinė
savižudybės diena… Turtingas ir spalvingas pasakojimas, „toks, kokį
baltieji pasakojasi, kai užsidaro malūnas ir jie ima kažin kur ieškoti
truputėlio paguodos. Toks, kokį spalvotieji pasakoja apie save, kai
nesulaukia lietaus arba kai lyja ištisas savaites ir jie ima kažin kaip ieškoti paguodos.“ Čia susipina juodaodžių Sulos ir Nelės draugystės keliai –
nuo jųdviejų pranašiškos vaikystės, ugningos paauglystės, iki išsiskyrimo
sodrioje moterystėje ir… išsilaisvinimo. Kaip pasakoja rašytoja, „laisvė atrodė nepaprastai patraukli. Kai kurios iš mūsų suklestėjo, kai kurios
mirė. Tačiau visos to paragavo“.

Puslapių skaičius: 152

Knyga iš bibliotekos.

Perskaičiau 04.07.2012

Vertinimas: 4/5

 

Komentarų: 1

Filed under Knygos