Tess Gerritsen The Mephisto Club

“Chirurgas“ ir “Pameistrys“ buvo įdomios knygos, “Dingusios“ – dar įdomesnė knyga, tačiau “Mefisto klubas“ neabejotinai pranoko prieš tai išvardintas. Galima pagalvoti, kad be galo mėgstu detektyvus, tačiau taip nėra. Patinka, bet ne taip, kad pulčiau skaityti visus iš eilės. Ne, mane labiau domina mistika, mitologija, būtent dėl to ši T. Gerritsen knyga taip sužavėjo.

“Mefisto klube“ veiksmas vyksta iš dviejų pusių: detektyvių Džeinės ir Mauros bei paslaptingos merginos vardu Lili. Kaip ir ankstesniuose autorės kūriniuose, taip ir šiame  toliau rutuliojami Džeinės bei Mauros asmeniniai gyvenimai: Džeinės šeimos problemos, Mauros širdies reikalai. Žinoma, neapsieinama ir be paslaptingo žudiko, tačiau ne jos vienos bando įminti nusikaltimų mįsles, bet ir staiga pasirodantis Mefisto klubas, kurio nariai save vadina demonų medžiotojais. Kita šio kūrinio veikėja – Lili, kuri išgyveno kraupius įvykius vaikystėje ir jau daugelį metų nuo kažko slapstosi.

Labiau sudomino ne pati istorija ar kaip ji baigsis, bet visos tos istorijos iš Biblijos, mistinių, mitologinių ženklų aiškinimai, kurie praplėtė mano akiratį bei paskatino pasidomėti apie knygoje aprašomus simbolius.

 

Anotacija

Ar žiūrint kam nors į akis tikrai galima pamatyti blogį?

Kalėdos atneša į Bostoną ne džiaugsmą, o siaubą. Jų išvakarėse Bostono teismo medicinos ekspertė Mora Ailz ir detektyvė Džeinė Ricoli iškviečiamos į aplūžusį namą, kuriame buvo žiauriai nužudyta moteris. Ant sienos veidrodiniu būdu krauju lotyniškai užrašyta: Aš nusidėjau.

Antras moters kūnas randamas ant Biken Hilo kalvos, prie pat “Mefisto klubo“ vadovo namų. Tai slapta draugija, savo gyvenimą paskyrusi blogiui tyrinėti. Ant durų vėl išbraižyti senoviniai simboliai.

Su tokiu šiurpinančiu siaubu Bostono policijos departamentui dar neteko susidurti. Ir vienintelis Moros Ailz kelias jį įveikti – kreiptis į žmones, kurie sakosi nusimaną apie patį šėtoną.

 

Puslapių skaičius: 480

Knyga nuosava.

Perskaičiau 30.09.2012

Vertinimas: 5/5