Monthly Archives: birželio 2012

Arto Paasilinna “Zuikio metai“

Labai smagi ir nuotaikinga knyga apie tai, kaip gyvenimas mėto žmogų. Vatanenas partrenkia zuikį ir pasilieka su juo gyventi miške. Išsižada darbo, gyvenimo santuokoje ir visų patogumų. Vatanenas kartu su zuikiu per metus apkeliauja visą Suomiją, net nukanka į Sovietų Sąjungą ir kur tik benukeliautų, nutinka kurioziškos situacijos, kurios gali nutikti tik A. Paasilinna knygų herojams.

Tai jau antroji mano perskaityta A. Paasilinna knyga (pirmoji – Arto Paasilinna “Gudrioji nuodų virėja“ ), kuri taip pat, pralinksmino, atpalaidavo ir sužavėjo autoriaus humoro jausmu bei rašymo stiliumi. Tačiau, “Zuikio metai“ truputį nuvylė, idėja įdomi, tačiau knyga nesužavėjo taip, kaip “Gudrioji nuodų virėja“.

Puslapių skaičius: 138

Knyga iš bibliotekos.

Perskaičiau 30.06.2012

Vertinimas: 4/5

Reklama

Komentarų: 1

Filed under Knygos

Samuel Beckett “Neįvardijamasis“

“Neįvardijamasis“ – neabejotinai sudėtingiausia trilogijos dalis (pirmoji – Samuel Beckett “Molojus“, antroji – Samuel Beckett “Malonas miršta“). Pirmose dalyse daug kas neaišku, nesuprantama, tačiau ši dalis jas pranoksta. Kaip ir sako pavadinimas, ši knyga neįvardijama, pagrindinis herojus, jo veiksmai, buvimo vieta yra neįvardijami. Jis pasakoja, kad šalia jo vaikšto Malonas, nors kartais suabejoja ar tai tikrai jis.  Kaip ir pirmose dalyse pagrindinio herojaus mintys trūkinėja, tad skaityti yra tikrai nelengva. Ši knyga – tai tarsi pagrindinio herojaus pokalbis su pačiu savimi ir sau. Tačiau kaip bebūtų, ši dalis mažiausiai patiko, visko jau buvo kiek per daug.

Puslapių skaičius: 170

Knyga iš bibliotekos.

Perskaičiau 29.06.2012

Vertinimas: 4/5

Parašykite komentarą

Filed under Knygos

Samuel Beckett “Malonas miršta“

Antroji trilogijos dalis, kuri taip pat nenuvylė. (Pirmoji – Samuel Beckett “Molojus“)Čia vėlgi vaizduojamas ligotas žmogus, gulintis lovoje ir pasakojantis istorijas, kurios gal ir apie jį, o gal išgalvotos, niekas neaišku. Malonas guli mirties patale ir abiem galais nusmailintu pieštuku rašo istorijas į sąsiuvinį. Istorijos greitai keičia viena kitą, vienu metu jis pasakoja apie berniuką Sapo, skerdžių Lujį, kitu momentu staigiai peršoka prie kito pasakojimo apie Makmaną, kuris atsiduria prieglaudoje ir ten įsimyli savo slaugę Molę. Malonas keičia pasakojimus, komentuoja, todėl kartais net sunku suvokti apie ką jis dabar kalba. Tarp pasakojimų įsiterpia ir pasakoja apie savo aplinką, apie nereikšmingus dalykus, tokius kaip jo paltas, lazda, skrybėlė. Jo pasakojimai dažnai nutrūksta, nes jis pameta sąsiuvinį ar pieštuką.

Abi trilogijos knygos gali pasirodyti nuobodžios, nes jose veiksmo mažai. Tačiau Beckett’o kūryba mane sužavėjo tuo, kad jis apie gyvenimą rašo taip kaip ir yra, be jokių pagražinimų, per daug nefilosofuoja apie egzistencijos klausimus, nes visgi pasakotojas ant mirties slenksčio ir žino, kad ankščiau ar vėliau mirs. Tačiau pabaigoje taip ir neaišku ar Malonas mirė, ar tebemiršta, kaip teigia knygos pavadinimas, nes paskutinis sakinys neužbaigiamas, nėra jokio taško.

Puslapių skaičius: 151

Knyga iš bibliotekos.

Perskaičiau 28.06.2012

Vertinimas: 5/5

Komentarų: 1

Filed under Knygos

Fiodoras Dostojevskis “Baltosios naktys“

Labai graži istorija, liūdnoka, bet tokia šilta ir nuoširdi, puikiai tiko lietingam trečiadieniui. Pagrindinis knygos herojus sutinka verkiančią jauną merginą ir netrukus užsimezga labai graži, tyra draugystė. Vaikinas papasakoja koks jis yra vienišas, svajotojas, o mergina, kurios vardas Nastenka, savo ruožtu jam atskleidžia savo gyvenimo istoriją. Ji gyvena su močiute, yra tikrąja to žodžio prasme prie jos prisegta ir niekur iš namų neina, su niekuo nesusitinka. Tuo tarpu į namą atsikrausto jaunas nuomininkas ir Nastenka jį įsimyli…

Pačioje pažinties pradžioje mergina pagrindinio herojaus paprašo, kad jis  jokiu būdu jos neįsimylėtų, tačiau širdžiai juk neįsakysi…

Puslapių skaičius: 70

Knyga iš bibliotekos.

Perskaičiau 27.06.2012

Vertinimas: 5/5

Parašykite komentarą

Filed under Knygos

Samuel Beckett “Molojus“

Pirmąją knygos pusę skaičiau ir nesupratau apie ką ji, na lyg ir supratau, nes nėra ko ten nesuprasti, viskas atrodo gal net pernelyg paprasta, tačiau tuo pačiu metu labai painu. Taigi, pirmojoje knygos pusėje matome Molojų, kuris guli savo motinos lovoje ir rašo ataskaitą. Jis pasakoja, kaip keliavo pas savo motiną, kurios nei vardo, nei adreso neprisimena, nors to keliavimu nelabai ir pavadinsi, nes jis keliauju dviračiu, kuris neturi grandinės ir pats Molojus yra luošys: jo viena koja nesilanksto, yra trumpesnė už kitą ir kita koja taip pat prastos būklės. Molojaus pomėgiai labai neįprasti: pasitelkęs matematines taisykles, jis apskaičiuoja kiek kartų per dieną, net kiek kartų per valandą jis pirsteli. Kitas labai keistas jo pomėgis – dėti akmenis į palto, kelnių kišenes ir pasitelkus matematinius apskaičiavimus juos čiulpti vieną po kito taip, kad neliktų nei vieno nepaliesto ir nepaimtų to pačio akmens antrą kartą. Šie jo pomėgiai aprašyti labai smulkiai, per daug ištęstai, tačiau jie, taip pat ir atgrasi, net šlykšti jo išvaizda ir pasišlykštėtinas lytinis gyvenimas, parodo bjauriąsias, tamsiąsias žmogaus prigimties puses.

Antrąją kūrinio pusę pasakoja Žakas Moranas, kuris gauna užduotį iš darbdavio Gaberio surasti Molojų. Taigi, Moranas išvyksta į kelionę drauge su sūnumi ir istorija atrodo labai paprasta ir daug šviesesnė negu pirmoji kūrinio dalis. Tačiau viskas staiga ima griūti: Moranui pradeda nebesilankstyti koja, sūnų išsiunčia nupirkti dviratį, tačiau vėliau sūnus tėvą palieka ir Moranas keliauja vienas dviračiu. Istorija labai panaši į Molojaus, nes kūrinio pradžioje Molojus užsiminė apie sūnų ir apie tarnaitę, tad peršasi išvada, kad Moranas ir Molojus – tai vienas ir tas pats žmogus. Tačiau tai nėra atskleidžiama, gal tiesiog toks pat likimas ištiko ir ieškomąjį, ir ieškotoją.

Puslapių skaičius: 226

Knyga iš bibliotekos.

Perskaičiau 27.06.2012

Vertinimas: 5/5

 

2 Komentaras

Filed under Knygos

Hermanas Hesė ”Sidharta”

Turbūt labiausiai filosofinė knyga, kurią esu skaičiusi. Nors skaitosi lengvai ir greitai, tačiau kūrinys yra labai gilus, teko stabtelėti keliose vietose, perskaityti dar kartą ir pamąstyti.

Knygoje pasakojamas vaikino, vardu Sidharta gyvenimas, kuris dar jaunas būdamas palieka tėvo namus vedamas noro atrasti save ir savo pašaukimą. Sidharta ilgus metus gyvena Samano (asketo) gyvenimą, vėliau paragauja ir turtuolio gyvenimo. Tačiau nei vienas, nei kitas nesuteikia jam pilnatvės, savęs atradimo jausmo. Sidharta neseka paskui Budą, paskui kurį seka daugelis žmonių, nes pasak Sidhartos, visi Budos sekėjai – “tik krintatys lapai, ne iš jų pačių vidaus kilo tas mokymas ir įstatymas“.  Tad vaikinas neina kito mokytojo keliu, nepritaiko jo išminties sau, bet ieško tiesos pats.

Kūrinys verčia susimąstyti, kad viskas sukasi ratu, tam tikra prasme lazda turi du galus, kaip nutinka pagrindiniam veikėjui su jo sūnumi. “Sidharta“ – tai knyga apie kiekvieną iš mūsų, nes mes visi ieškome savojo Aš, savo pašaukimo, gyvenimo tikslo.

“Aš manau, kad iš tikro nėra vadinamojo “mokymosi“. […], yra tiktai žinojimas, kuris slypi visur, […], kuris glūdi ir manyje, ir tavyje, ir kiekvienoje būtybėje. Ir aš imu galvoti: pikčiausias šio žinojimo priešas – noras žinoti, mokymasis.“

“Ne, jokiu mokymu negali sekti tikras ieškotojas, norintis atrasti.“

“Kai žmogus ieško, […] tada lengvai atsitinka, kad jo akys mato tik tą dalyką, kurio ieško, ir jis nieko kita neįstengia pastebėti ar suvokti, nes visą laiką galvoja tik apie ieškomą daiktą – jis turi tikslą, apsėstas savo tikslo. Ieškoti – tai turėti tikslą. Bet rasti – vadinasi, būti laisvu, atviru pojūčiams, neturėti jokio tikslo.“

Ekranizacija

Anotacija:

„Sidharta” – vienas žymiausių vokiečių rašytojo, Nobelio pre­mi­jos laureato Hermano Hesės kūrinių. H. Hesė nepaprasto likimo menininkas, o Sidhartos istorija – tam tikra prasme jo gyvenimo kelio apmąstymas.

Puslapių skaičius: 136

Knyga iš bibliotekos.

Perskaičiau 25.06.2012

Vertinimas: 5/5

Parašykite komentarą

Filed under Knygos

Anita Amirrezvani “Gėlių kraujas“

Labai graži istorija, primenanti pasaką. Vilioja skaityti ne tik dėl rytų kultūros, bet ir dėl autorės kilmės – ji turi lietuviško kraujo.

Istoriją pasakoja keturiolikmetė mergina, kuri svajoja ištekėti ir laimingai gyventi kaip jos tėvai. Tačiau likimas meta jai išbandymus, ji lieka be kraičio ir praranda viltį ištekėti. Spaudžiama skurdo ji su mama iškeliauja pas tolimą giminaitį, turintį kilimų dirbtuves ir gyvenantį nuostabaus grožio Irano mieste Isfahane. Mergina yra apdovanota kilimų rišėjos talentu, tačiau ji negali dirbti kilimų dirbtuvėse, nes ji ne berniukas. Tačiau ir toliau likimas krečia pokštus ir ji per savo karštakošiškumą prisiverda košės ir galiausiai yra išvaroma lauk iš giminaičio rūmų, kuriuose jai ir motinai nieko nestigo.

“Gėlių kraujas“ – tai istorija apie sunkią neturtingos merginos dalią, kuri spaudžiama sunkumų bręsta ir tampa stipria moterimi, išmoksta atskirti drąsą nuo karštakošiškumo ir pasiekia savo tikslus. Skaitant šią knygą susimąsčiau, kaip mes gerai gyvename, kai galime išsirinkti vyrą pačios, galime daryti ką tik norime ir kada norime.Taip pat knyga supažindina su garsiaisiais persiškais kilimais, jų rišimu ir kiek pastangų tai kainuoja.

Anotacija:

Anitos Amirrezvani pirmojo romano puslapiuose atgyja XVII a. Persija: tarsi iš pasakos nužengia miestas, jo turgūs, lindynės ir prabangūs namai. Tai laikas, kai klestėjo kultūra ir prietarai, tai laikas, kai moterims nebuvo leidžiama gyventi savarankiškai. Netikėtai mirus mylimam tėvui, anksti dūžta keturiolikmetės mergaitės viltys ištekėti. Mergaitė tampa tarnaite pas turtingą dėdę, nuostabių šacho kilimų kūrėją. Dėdė padeda jai perprasti puikiųjų kilimų amatą, meną ir verslą. Nors mergina priversta priimti visiškai nepageidautiną laikinų vedybų sutartį, tačiau atsiskleidžia jos gabumai piešti ir kurti. Tviskėte tviskantį pasakojimą puošia su siužetu susipinančios Irano liaudies pasakos ir įstabaus persiškų kilimų meno elementų gausa. Istorija sumegzta taip pat išmoningai, kaip ir merginos audžiami kilimai. Romano tekstas žavi poetiškais vaizdiniais ir kupinais gyvybės personažais.

Puslapių skaičius: 424

Knyga iš bibliotekos.

Perskaičiau 24.06.2012

Vertinimas: 5/5

Parašykite komentarą

Filed under Knygos