Knygoje pasakojamas vaikino, vardu Sidharta gyvenimas, kuris dar jaunas būdamas palieka tėvo namus vedamas noro atrasti save ir savo pašaukimą. Sidharta ilgus metus gyvena Samano (asketo) gyvenimą, vėliau paragauja ir turtuolio gyvenimo. Tačiau nei vienas, nei kitas nesuteikia jam pilnatvės, savęs atradimo jausmo. Sidharta neseka paskui Budą, paskui kurį seka daugelis žmonių, nes pasak Sidhartos, visi Budos sekėjai – “tik krintatys lapai, ne iš jų pačių vidaus kilo tas mokymas ir įstatymas“. Tad vaikinas neina kito mokytojo keliu, nepritaiko jo išminties sau, bet ieško tiesos pats.
Kūrinys verčia susimąstyti, kad viskas sukasi ratu, tam tikra prasme lazda turi du galus, kaip nutinka pagrindiniam veikėjui su jo sūnumi. “Sidharta“ – tai knyga apie kiekvieną iš mūsų, nes mes visi ieškome savojo Aš, savo pašaukimo, gyvenimo tikslo.
“Aš manau, kad iš tikro nėra vadinamojo “mokymosi“. […], yra tiktai žinojimas, kuris slypi visur, […], kuris glūdi ir manyje, ir tavyje, ir kiekvienoje būtybėje. Ir aš imu galvoti: pikčiausias šio žinojimo priešas – noras žinoti, mokymasis.“
“Ne, jokiu mokymu negali sekti tikras ieškotojas, norintis atrasti.“
“Kai žmogus ieško, […] tada lengvai atsitinka, kad jo akys mato tik tą dalyką, kurio ieško, ir jis nieko kita neįstengia pastebėti ar suvokti, nes visą laiką galvoja tik apie ieškomą daiktą – jis turi tikslą, apsėstas savo tikslo. Ieškoti – tai turėti tikslą. Bet rasti – vadinasi, būti laisvu, atviru pojūčiams, neturėti jokio tikslo.“
Ekranizacija
Anotacija:
„Sidharta” – vienas žymiausių vokiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato Hermano Hesės kūrinių. H. Hesė nepaprasto likimo menininkas, o Sidhartos istorija – tam tikra prasme jo gyvenimo kelio apmąstymas.
Puslapių skaičius: 136
Knyga iš bibliotekos.
Perskaičiau 25.06.2012
Vertinimas: 5/5
readinginistanbul 