Paolo Giordano “Pirminių skaičių vienatvė“

Drąsiai galiu teigti,kad tai viena geriausių šiais metais skaitytų knygų. O ji gera savo paprastumu, skaudžia ir liūdna vienatve. Skaitydama susitapatinau su knygos herojais, nes pati mėgstu kartas nuo karto pasimėgauti vienatve ir pabūti pačiai su savimi.
Knyga visiškai kitokia, išskirtinė, dar neteko skaityti tokios liūdnos, skaudžios istorijos. Dar ilgai po jos perskaitymo jautėsi kažkoks liūdesys, ilgesys bei tuštuma dūšioj. Bet būtent tuo ji taip labai patiko, nes kartais norisi ir tokių knygų, kurių veikėjai be galo vieniši kaip tie pirminiai skaičiai, kurie neturi nieko, tik patys save.
Knygos veikėjai Aličė ir Matija labai įdomūs, originalūs, “kitokie“. Ypač patiko Matija, neeilinio mąstymo berniukas, kurio sesuo visiška jo priešingybė, tad Matija jos gėdijasi ir pasielgia mano akimis gan žiauriai ir dėl tokio savo poelgio gailisi visą gyvenimą. Nors ir knyga liūdna, tačiau pabaiga suteikė vilčių apie šviesesnę veikėju ateitį.

Puslapių skaičius: 264

Knyga nuosava.

Perskaičiau 06.02.2013

Vertinimas:5/5